Kęs­tu­tis Gu­da­vi­čius pri­sta­to „Al­ko­fut­bo­lą“

2014-10-13

Spa­lio 13 die­ną 19 va­lan­dą Šiau­lių uni­ver­si­te­to bib­lio­te­kos kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Gu­da­vi­čius pri­sta­tys pil­no met­ro do­ku­men­ti­nį fil­mą „Al­ko­fut­bo­las“.

Šis ren­gi­nys – ne­mo­ka­mų lie­tu­viš­kų fil­mų va­ka­rų MT EK­RA­NAS su­si­ti­ki­mų cik­lo da­lis. Renginio metu žiūrovai turės galimybę pabendrauti su filmo autoriumi Kęstučiu Gudavičiumi.

Apie filmą:

Kiekvienais metais rengiamas pasaulio benamių futbolo čempionatas. įtraukęs per 60 tautų. Čempionato idėja - įkvėpti žmogui viltį ir norą pradėti naują gyvenimą. Anot organizatorių, net per 77 procentus benamių, gavusių šansą dalyvauti turnyre, atranda jėgų pradėti naują gyvenimo etapą. Jie suvaldo savo potraukį alkoholiui ir narkotikams, susiranda darbus, namus. 94 procentai čempionato dalyvių teigia įgiję motyvaciją gyventi.

Šiame čempionate dalyvauja ir Lietuvos rinktinė. Daugiausia tai yra jau metę ar norintys mesti gerti žmonės. Nors niekas iš oficialios valdžios jų neremia, kasmet jie sugeba išvažiuoti į čempionatą ir ten pasiekti gana neblogų rezultatų. Komandos idėjinis lyderis, įkvėpėjas ir treneris yra ponas Stasys. Aplink jį buriasi įvairaus plauko draugai - vieni ateina, kiti išeina.

Filmo autoriai su komanda keliavo į 2010 metų pasaulio čempionatą, kuris vyko Brazilijoje, Rio de Žaneire. Čempionatui pasibaigus, Lietuvoje filmavome tolesnius herojų žingsnius.

Pagrindinis filmo tikslas – užfiksuoti žmogaus pasikeitimą. Filmavome vingiuotą rinktinės narių kelią, nueitą iki čempionato ir įsižiebusį kad ir mažytį norą pradėti naują gyvenimą. Bent abejonę dėl savo ankstesnio gyvenimo prasmės.

Toks filmas įkvėps žiūrovus, parodys, kad ir pačioje juodžiausioje duobėje gali užgimti viltis. Siekėme parodyti kad ir nedrąsų, slepiamą nuo kitų, bet vis dėlto atsirandantį džiaugsmą, kuris po to jau virsta kuo nors labiau apčiuopiamu, kas padės susitvarkyti gyvenimą. Išvydusiam atgijusias filmo herojų akis žiūrovui bus suteikta galimybė permąstyti savojo gyvenimo vertybes, pagalvoti, ar tos kasdienės bėdelės, dėl kurių dažnas skundžiasi, iš tiesų tokios jau reikšmingos. Taip, be didaktikos bandysime parodyti, kad atsitiesti padeda ir tokios netradicinės priemonės.

Vienas iš filmo idėjų bei tikslų – ir įsiklausyti, įsižiūrėti į šių žmonių gyvenimus. Pateikti juos šiek tiek iš arčiau nei bet kuris žmogus galėtų pažinti. Regis, šie žmonės - visuomenės atstumtieji, su kuriais nesinori turėti nieko bendro, tačiau ir jie turi teisę gyventi. Tik kokį gyvenimą? Kokios kokybės?

Tweet

Dalintis